Vitos rankose įrankių dėžė atsiduria dažniau nei rankinė: mane pamato, o tikisi vyriškio

Kai sugedus laboratorinės diagnostikos įrangai į iškvietimą atvyksta Vita Jankevičiūtė, nauji klientai ir už nugaros atsistoję visą procesą stebi, ir nuogąstauja, pavyzdžiui, gal tiek daug detalių išimti nereikėtų – kas jas paskui sudės. Vis dėlto į visas šias situacijas ji išmoko nebekreipti dėmesio – darbą atlieka puikiai, o paslaugos paklausios visoje Lietuvoje.

 

„Aš inžinerijos grožį mačiau ir vis dar matau tame, kad aš atvažiuoju ten, kur yra chaosas, ten, kur kažkas sugedę, neveikia, visi pasimetę, nežino, ką daryti. Ir tada aš pažiūriu į savo įrankių dėžę, susirandu tai, ko man reikia, aš vaikštau vamzdelis po vamzdelio, laidas po laido, randu tą gedimą.

 

Ir aš galiu palikti įrangą veikiančią, o klientus – laimingus, besišypsančius. Galų gale, išvažiuoti ramia sąžine. Atvažiavau – chaosas, išvažiavau – viskas tvarkoje, dirba“, – apie savo kasdienybę pasakoja laboratorinės diagnostikos aptarnavimo ir techninės priežiūros inžinierė.

 

Šiandien Vitai reikia ir bendrauti su klientais, ir puikiai naviguoti sudėtinguose inžineriniuose įrenginiuose, užtikrinant sklandų jų veikimą, techninę priežiūrą. Ji juokauja, kad įrankių dėžę rankose tikrai laiko dažniau nei rankinę.

 

„Labai laukiu, kai nebeturės moterys duoti interviu apie savo darbą technologijų srity. Labai norėčiau, kad tai būtų tiesiog tokia norma, kaip sutikti gydytoją – moterį ir vyrą. Taip ir sutikti inžinierių – moterį ir vyrą. Ir kad tai būtų tiesiog natūralu“, – lūkesčiais dalijosi laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.