Mergaitės taip nedaro
Išgirdęs, kuo dirba Jurgita, jos draugas nustebo: turi labai gerą profesiją, bet ne tą lytį

Išgirdęs, kuo dirba Jurgita, jos draugas nustebo: turi labai gerą profesiją, bet ne tą lytį

August 24, 2021

Profesorė, mokslininkė ir tyrėja Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė informatikos studijas vadina vienu geriausių pasirinkimų savo gyvenime, nors pradėjusi dirbti dirbtinio intelekto srityje iš savo draugo ir išgirdo, kad šiai profesijai jos lytis esą netinkama.

Dabar Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete profesorė atlieka mokslinius tyrimus ir dėsto studentams, o kartu dirba kalbos technologijų specialiste. J. Kapočiūtė-Dzikienė yra viena pirmųjų mokslininkių, bandančių dirbtinį intelektą pritaikyti lietuvių kalbai.

Ji pastebi, kad dažnai informatika įsivaizduojama tik kaip programavimas ir tai atgraso jaunus žmones. Pačiai profesorei ypač patinka kūrybinis procesas ir galimybė niekada iki tol nespręstai problemai surasti optimalų sprendimą.

„Tuomet man atsiskleidžia visas informatikos grožis. Ir tada yra nepaprastai daug vietos pasireikšti kūrybiškumui. Jei dar kažkas turi tą nepasitikėjimą savimi, norėčiau nuraminti ir pasakyti: „Niekur jūs nepavėlavote“. Kartais pasigirsta net tokios įžvalgos, kad neva nepradėjai mokykloje, pirmose klasėse, mokytis programuoti arba kažkokių informatikos dalykų, po to jau negali šioje srityje net būti. Kartais ypač vaikų perspaudimas į kitą pusę duoda priešingą efektą. Tiesiog noriu padrąsinti ir pasakyti – rinkitės šią specialybę ne dėl to, kad informatikai vėliau gali gauti gerus atlyginimus, ne dėl to, kad jums rekomenduoja tėvai, o tiesiog dėl to, kad tai labai įdomi sritis“, – paragino laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.

Kaip gyvensime ateityje: dirbtinis intelektas – vis daugiau sričių

Kaip gyvensime ateityje: dirbtinis intelektas – vis daugiau sričių

August 17, 2021

Monika Venčkauskaitė programuoti pradėjo dar paauglystėje, studijavo dalelių fiziką, stažavosi CERN laboratorijoje, Oksfordo universitete, JAV. Šiuo metu ji – mašininio mokymosi inžinierė, save atradusi dirbtinio intelekto srityje.

M. Venčkauskaitės teigimu, dirbtinis intelektas yra tiek geras, kiek gebame užtikrinti kokybišką jo mokymąsi. Nors gali kilti svarstymų, kaip apibrėšime save dirbtinio intelekto amžiuje, turime suprasti, kad dėl mašininio mokymosi atskiros sritys tobulėja labai stipriai, galutiniai rezultatai gerėja, tad reikia išmokti žengti koja kojon su naujovėmis.

Paklausta, kur link šioje srityje judame, pašnekovė patikino, kad proveržio greitu metu turėtume sulaukti logistikoje. Dirbtinis intelektas šiandien jau plačiai pritaikomas autentifikacijos mechanizmams, kuriant autonominius automobilius, užtikrinant saugumą ir net medicinoje.

„Aš manau, bene įdomiausias pritaikymas bus susijęs su robotais. Galbūt ateityje turėsime robotus, kurie nešios siuntinius iki mūsų durų ir jie bus visiškai autonominiai. Manau, viena iš įdomiausių inovacijų ateinančiais metais laukia logistikos srityje“, – sakė M. Venčkauskaitė.

Laidoje programuotoja daugiau papasakojo ir apie tai, kaip jos gyvenime kompiuteriai pradėjo užimti išskirtinę vietą, kas yra šiuo metu itin išpopuliarėjęs mašininis mokymasis bei kaip gyvensime netolimoje ateityje.

Pakeitusi sritį, pirmojo darbo ieškojo pusę metų: kad pavyks, netikėjo net vyras, o dabar abu dirba tą patį

Pakeitusi sritį, pirmojo darbo ieškojo pusę metų: kad pavyks, netikėjo net vyras, o dabar abu dirba tą patį

August 10, 2021

Socialinių mokslų srityje it žuvis vandenyje nardžiusi Viktorija Mačiūnė pasirinkimu tapti programuotoja nustebino ir savo vyrą, ir dėstytojus – kursuose ji buvo vienintelė mergina, tačiau galiausiai iš visos grupės tik ji ir tapo programuotoja. 

Dabar jau beveik dešimtmetį IT sferoje besisukanti V. Mačiūnė tikina atradusi tikrąjį savo pašaukimą, tačiau šioje kelionėje buvo ir iššūkių, ir sunkumų. Pavyzdžiui, pirmojo programuotojos darbo ji intensyviai ieškojo net pusę metų, o vienoje įmonių buvo verčiama imtis darbų, kurių niekada neprašydavo vyrų. 

„Man tekdavo tokie darbai, kurių vadovas niekada nepaprašytų vyriškos lyties atstovų. Pavyzdžiui, atėjus klientams, jis įeidavo į kabinetą, pasižiūrėdavo: „Padaryk kavos“. Arba tokie dalykai kaip torto pjaustymai – manęs net neprašydavo, jis būdavo padėtas ant mano stalo, padėta mentelė. Jau turėdavau žinoti, kad tas tortas turės būti supjaustytas ir visi laukdavo, kol tai bus atlikta“, – pasakojo pašnekovė.

V. Mačiūnė pirmojo programavimo darbo ieškojo pusę metų. Užtruko, nes rinkosi tikslingai ir gerai žinojo, kur ir ką nori dirbti, teko paaugti ir kol atitiko rinkoje keliamus reikalavimus. Pasak V. Mačiūnės, darbo paieškos procesas iš jos pareikalavo labai daug atkaklumo ir įdirbio, o vienoje įmonių ji iš viso buvo pirmoji programuojanti mergina.

Apie žlugusias vaikystės svajones, susirašinėjimą su NASA ir garsaus vyro žodžius, kad niekada nebus versle

Apie žlugusias vaikystės svajones, susirašinėjimą su NASA ir garsaus vyro žodžius, kad niekada nebus versle

August 3, 2021

Eglės Čiuoderienės sėkmės kelias prasidėjo nuo nesėkmių: vaikystės svajonės žlugo po pirmųjų pokalbių dėl darbo, į išsvajotas studijas įstoti nepavyko, o sumaniusi sukti į verslą iš patyrusio mentoriaus ji išgirdo, kad nieko nebus, nes neturi materialinio užnugario.

Vis dėlto nė vienas šių „ne“ E. Čiuoderienės nesustabdė, o tik užgrūdino. Baigusi studijas visai kitoje srityje, galiausiai save ji atrado TECH.

E. Čiuoderienės kasdienybe tapo darbas su virtualia realybe, dirbtiniu intelektu ir informacinių technologijų skaitmeniniais sprendimais sunkiosioms industrijoms, kol galiausiai ji buvo išrinkta viena iš 20-ies įtakingiausių IT moterų Lietuvoje.

„Negalima sėdėti rankas sudėjus. Reikia drąsiai komunikuoti apie savo lūkesčius ir kalbėtis su savo svajonių darbdaviais. Gal ne iš pirmo ir net ne iš antro karto jums pasiseks, bet kiekviena patirtis leis augti ir tobulėti. Aš lygiai taip pat vis dar turiu kovoti už savo vietą po saule, kiekvieną dieną įrodinėti savo kompetenciją. Todėl nuolat svarbu mokytis naujų dalykų ir ugdyti skirtingus gebėjimus, kad greitai galėtume prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų“, – laidoje kalbėjo ji.

Kovodama su stereotipais, vyrų apsuptyje dirbanti Vida net nusiskuto plikai

Kovodama su stereotipais, vyrų apsuptyje dirbanti Vida net nusiskuto plikai

July 27, 2021

Technologijų srityje dirbanti Vida Jonušytė savo drąsa ir užsispyrimu ne vieną gali priversti krūptelėti. Kovodama su stereotipais, ji nusiskuto galvą plikai, gimtojo Kupiškio vaikus apdalino mikrokompiuteriais, o labiausiai išgarsėjo tuomet, kai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo viešoje konferencijoje uždavusi vos vieną klausimą.

Šiuo metu V. Jonušytė kasdien monetizuoja programuotojų darbą, stengiasi kuo daugiau žmonių sudominti technologijomis ir griauti stereotipus, kad tai tėra programavimas ar kad IT visiškai netinka moterims.

„Mes dabar visi žinome, kad per daug žaidimų telefonais vaikams nėra gerai. Tėvai neleidžia vaikams naudotis telefonais tiek, kiek jie norėtų, bet patys, iš tikrųjų, su tais telefonais gal net daugiau laiko praleidžia. Reikia galvoti ne apie tai, ko vaikui neduoti, bet kokį pavyzdį mes jiems rodome. Ir ne tik tiesiog duoti telefoną ar kitą įrenginį, o kartu prisėsti ir parodyti, kad jame yra daugiau nei žaidimai ar socialiniai tinklai. Pradėti jau labai nuo ankstyvo amžiaus pasakoti, kaip realiame gyvenime tai gali būti naudinga“, – laidoje „Mergaitės taip nedaro“ kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, tam, kad galėtum dirbti TECH srityje, turi gebėti naudotis reikalingais įrenginiais, turėti naujausių su šia sritimi susijusių žinių, praktinių įgūdžių ir mokėti bendrauti su komanda. Darbdaviai jau seniai neprašo, pavyzdžiui, baigto universiteto diplomo kopijos.

„Tiesiog mes visi turime suprasti, kad reikia patiems ekstra dirbti. Ir, galų gale, nebijoti mokytis. Nebijoti mokytis, tęsti to, ką pradėjome gal darželyje“, – pastebėjo V. Jonušytė.

Milijonus investicijų pritraukiančio startuolio vadovė: kokius reikalavimus šiandien kelia programuotojai

Milijonus investicijų pritraukiančio startuolio vadovė: kokius reikalavimus šiandien kelia programuotojai

July 20, 2021

Žvelgiant į Dalios Lašaitės-Kamantauskės pasiekimus, jos gyvenimas gali atrodyti kaip visiška sėkmės istorija. Viena iš 6-ių reikšmingą pokytį Europoje darančių verslininkių, lietuviško startuolio, didžiausios 3D modelių platformos pasaulyje, dar šiemet pritraukusios 9,5 mln. dolerių investiciją, bendraįkūrėja ir vadovė.

Tačiau kelias link šių pasiekimų prasidėjo anksti ir buvo toks vingiuotas, kad ne kartą kilo minčių viską mesti, laidoje „Mergaitės taip nedaro“ pripažino D. Lašaitė-Kamantauskė.

Paklausta, kur dažniausiai klystama, kuriant savo verslą ar startuolį, D. Lašaitė-Kamantauskė pripažino, kad neraminti gali ir tai, kiek daug atsakomybių iš pradžių turi, kartais taip pat sunku suprasti, kokie darbai – svarbu, o kas – visai nereikšminga.

Ji patikino mačiusi startuolių, kur mėnesių mėnesiais diskutuojama, kaip paskirstyti akcijas, nors dar tik pati verslo pradžia, o ir pati kadaise klydo, skirdama pernelyg daug laiko diskusijoms, kokios turi būti tinklalapio spalvos.

„Dažniausiai tai, kas yra iš tiesų svarbu, nėra labai malonu. Pavyzdžiui, eiti parduoti savo produktą klientams arba gauti iš jų grįžtamąjį ryšį. Kai tavo produktas dar yra pirminėje stadijoje, tau dažniausiai dar šiek tiek gėda, atrodo, visai ne ta vizija, ką tu įsivaizduoji, tik pirmieji žingsniai. Gal kartu ir nenoras išeiti iš iliuzijų pasaulio į realybę, kur klientas tau sako, kad vieno gal visai nereikia, o kita, ko tu neturi, yra labai svarbu. Svarbiausia turbūt susifokusuoti į kliento poreikių išaiškinimą ir supratimą, ar tai, ką darai, reikalinga rinkai, produkto keitimą ir kreipimą tuo keliu“, – aiškino pašnekovė.

Papasakojo, kaip atrodo mokslai prestižiniame Kembridžo universitete

Papasakojo, kaip atrodo mokslai prestižiniame Kembridžo universitete

July 13, 2021

Vieną geriausių gimnazijų šalyje baigusi ir keturis šimtukus iš brandos egzaminų gavusi Ieva Černytė įstojo į prestižinį Kembridžo universitetą, įgijo kompiuterių ir informacijos inžinerijos magistro laipsnį, o šiuo metu dirba įmonėje, kuri padeda mokslinėms laboratorijoms visame pasaulyje optimizuoti mokslinius tyrimus ir gautų rezultatų analizę.

Anot I. Černytės, moterų TECH srityje trūksta, nes, kai visi aplinkui sako, kad tu negali, ir pati kartais pradedi tuo tikėti. Keisti situaciją ji siūlo nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, liautis skirstyti žaislus į tinkamus mergaitėms arba berniukams.

„Tu turi kažkokią idėją ir tu ją įgyvendini. Mokydamasi TECH dalykus, tu atrandi sugebėjimus, kaip tai padaryti, ir gali išreikšti savo kūrybiškumą“, – įsitikinusi laidos apie moteris TECH srityje „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.

Darbą siūlo tiesiog troleibuse: CV iš merginos – ir vos kartą per 3 mėnesius

Darbą siūlo tiesiog troleibuse: CV iš merginos – ir vos kartą per 3 mėnesius

July 6, 2021

Pastaruosius dešimt metų WEB programuotoja dirbanti Jurga Girdzijauskaitė-Kabelkė pripažįsta, kad informacinių technologijų sritis yra sunki – dažnai nepavyksta, privalai nepasiduoti. Tačiau svarbu ne pykti ant savęs dėl klaidų, o sėsti ir mokytis iš jų.

Nors vaikystėje domėjosi daile ir teatru, inžinierių šeimoje užaugusi J. Girdzijauskaitė-Kabelkė galiausiai baigė informatikos studijas. Įdomu tai, kad programuotojomis tapo ir dvi jos seserys.

„Iš tikro, aš niekada neplanavau studijuoti kompiuterijos. Tiesiog kompiuteris visada buvo šalia“, – savo kelią į TECH laidoje „Mergaitės taip nedaro“ prisiminė pašnekovė.

Su Jurga kalbėjome ir apie vaikystę, frazes „berniukai yra berniukai“, ir apie darbo pasiūlymus, ištinkančius nuo troleibuso iki „Twitter“, ir apie polinkį į perfekcionizmą, kuris iš tikro niekaip neveda pirmyn. Papildomas tipsas tiems, kurie svarsto apie TECH – tai kokią programavimo kalbą rinktis 😉

Kviečiu pasiklausyti!
Iš Želvių kaimo kilusi Violeta sudrebino Šveicariją: galiausiai mus žinojo visas bankas

Iš Želvių kaimo kilusi Violeta sudrebino Šveicariją: galiausiai mus žinojo visas bankas

June 29, 2021

Nors dirbtinio intelekto srityje pasaulyje vis dar dominuoja vyrai, lietuvės Violetos Vogel vardas siejamas su daugeliu naujų Šveicarijos bankų paslaugų ir produktų, čia patentuotais algoritmais. Dirbtinio intelekto ir kompiuterinės lingvistikos ekspertė banke pradėjo beveik nuo nulio, tačiau galiausiai apie jos komandos darbus sužinojo visi.

Įdomu tai, kad savo profesinę kelionę V. Vogel pradėjo Šiauliuose, čia studijavo fiziką ir matematiką. Šis žingsnis jai, mergaitei iš Kelmės rajone esančio Želvių kaimo, tuomet atrodė labai svarbus ir gąsdinantis, tačiau galiausiai atvėrė kelius į visiškai kitokią kasdienybę.

Šiuo metu V. Vogel dirba didžiausioje Šveicarijos ligoninėje, o jos tyrimai yra tiesiogiai susiję ir su COVID-19 situacijos valdymu, ir su gydytojų administracinės apkrovos mažinimu – tai viena svarbiausių medikų perdegimo priežasčių

Įspūdinga lietuvės karjera Norvegijoje: nesvarbu lytis, svarbu protas ir energija

Įspūdinga lietuvės karjera Norvegijoje: nesvarbu lytis, svarbu protas ir energija

June 22, 2021

Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį atvykusi į Norvegiją, lietuvė Ieva Martinkėnaitė greičiausiai nė neįsivaizdavo, ką jai paruošė likimas. Tačiau šiuo metu ji – vienos didžiausių pasaulyje telekomunikacijų kompanijų „Telenor“ viceprezidentė mokslui ir tyrimams, vadovaujanti bene geriausiems šalyje mokslininkams, programuotojams ir duomenų analitikams.

I. Martinkėnaitė pripažįsta, kad darbo susitikimuose dažniausiai yra vienintelė moteris, neretai – būtent vadovė. Paklausta, tai labiau trukdo ar padeda, pašnekovė patikino visuomet besistengianti turėti aiškų tikslą, nesustoti tobulėti ir galbūt mažiau galvoti apie įsišaknijusias socialines problemas, o tiesiog gerai atlikti savo darbą. 

„Į tai aš žiūriu kaip į galimybę. Galimybę skleisti žinią apie lygias teises ir galimybes ne tik vyrams, bet ir moterims pasiekti to paties“, – kalbėjo pavydėtinų karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė.

Podbean App

Play this podcast on Podbean App